isurkai
ixurkai,
ixurgai .
(Sust. y adj.).
Líquido.
v. isurkari
(3),
isurkor.
Bata [luma] zurezko, exurrezko, edo gogorra beintzat; bestea [tinta] ixurkaia da, uraren antzekoa.
Or Y
1934, 85.
Ur isurkaiak.
"
Agua líquida"
.
Or BM 72.
Txirrista ttipi bat, ixurgai hori batez erdibetea.
Mde Pr 135.
Baratzean muxika aleen ixurgai odolezkoa gozartzen nengoen.
"
Sanguinosa emanación"
.
LMuj BideG 276.
Gelia bezalako ixurkai likits bat.
Ibiñ
Virgil
99.