beluritu
1.
Ennegrecer, pintar de negro.
Jezabel, [...], begiak beluriturik eta burua ederki apaindurik, leio batean jarri zan, Jehuri begira.
"
Depinxit oculos suos stibio"
.
(4 Reg 9, 30)
Lard 247 (Dv fardaz thindatu, Ol, BiblE margotu, Ker koloretu
).
2.
"
Eguzkia beluritu zaigu, se nos ha palidecido el sol"
A (s.v. beluri
).