konfus
1.
(
Urt II 371).
Confundido, avergonzado, humillado.
Gure izate guzia konsideratzen dugunean konfus gaituk gure bihotzetan.
Lç
Ins
A, 5r.
Hartan sinhesten duena ezta konfus izanen.
Lç 1 Petr 2, 6 (TB ez da konfus izanen; He ez da ahalkatua izanen, Dv ez du ahalkerik ikhusiko
).
Gure Jinko handiek / gütiela sinhetsiren / bai eta khiristiak / konfüs idokiren.
StJul 126.
Plazer hartzen diat / Xarlemaiñaren borontatiaz / konfüs edireiten beiniz / nure estatiaz.
Xarlem 86.
kunfus.
Gure deseiñak oro / kunfüs izan dütüzü, / eta gure jentetarik / hanitz khiristitü düzü.
'Tous nos projets ont mal tournée'. Xarlem 969.
2.
(Chaho),
kunfus (Chaho).
Confundido, mezclado.
Hirur persona hauk eztirade konfus, baina zein bere.
Lç
Ins
G, 2r.
Infernuko usáia, párte azufrésko suarén kásoz, párte [...] kondenátuen naspilla konfusoarén [...].
LE Doc 271.
3.
konfuso
(Lcc),
konfus
(Chaho),
kunfus
(Chaho). Confuso. "Confusa cosa, gauza konfusoa" Lcc. "Obscur, embrouillé" Chaho.
Erraiten tuzu / gaur arras gauza konfusak.
Xa EzinB 119.