konke
1.
Conque (conjunción).
Konke, esateban, Bilbon peseta bigaitik Kronen piztiyek ikusi al ziran, eta emen bat bakarrik ikustiaitik pesetie?
Kk Ab II 151.
2.
"Impedimento, pero. Ez eidazu konkerik ipini, gero. (Adj.). Konkébako gixona da ori, ese es un hombre sin exigencias"
Totor Arr.