koskortsu
1.
kozkortsu.
Nervudo.
Larru gorrian eta kozkortsu, burrukalari antzo.
'Vigoureux'
.
Or Mi 29.
Gazte xingil bat, kozkortsua alere.
Ib. 13.
Besoa kozkortsu ta gerruntzea lodi.
"Brazos nervudos"
.
Or Eus 32.
Besoak bezain kozkortsua ta zaintsua zuen adimena.
Zait Plat 62.
2.
Nudoso.
Adar lodietatik egozten zituten beren altxuma kozkortsuak.
'Leurs moissines noueuses'
.
Or Mi 118.
koxkortsu (V-gip).
(Ref. a una superficie).Irregular, no liso.
"
Batzuetan sopletiakin ebaten diaz plakak eta ertzak koxkortsuak gelditzen akuez
"
SM EiTec1 (s.v. koxkor).