gloriatsu
loriatsu (SP, sin trad.),
gloriotsu.
Glorioso.
v. glorios.
Aren gorputz ta anima gloriatsua.
CatBurg 19.
Misterio gloriotsuak.
Añ
EL1
223.
Ikusi zenduan gloriotsua / zeure Semea bizturik.
Ib. 224.
S. Agustin gloriatsuak esaten digu.
AA III 365.
Suertaldirik andi eta gloriatsuenean egiñ nai izan zuen.
Arr May 185.
v. tbn. Cb CatV 27. Aran SIgn 6. Bv AsL 55. Gloriotsu: Lard 466.