degaitu
(V-oroz-arr-och-gip),
dekaitu (V-gip, G, Sal, R; VP
),
dekabitu (S; Foix)
Ref.:
A (degaitu, dekabitu);
Lh (dekabitu);
Iz
ArOñ
.
"
Dekaitu, abatir. Dekaitua, abatido"
VP
19v.
"Ponerse lacio"
Ib. 20v.
"Desfallecer, desanimarse"
A.
"Affaibli"
Foix.
"
Degáittu, -ketan, rendirse de cansancio. Dekáiduta
"
Iz
ArOñ
.
Cf. LzG: "Descaido, -a, persona o animal flaco, sin fuerzas (Apellániz)".
Gosez eta ibiltez degaiturik eta nekaturik.
Itz Azald 9.