deiki
Vocativo.
Zati ontan, caso bakar bati [atxikiko natzaio]: vocativoari, ots, deikiari.
Lek Eusk
1956, 31.
Euskeraz, ordea, gure deikiak berboarekin geienean du gramatika-lokera.
Ib. 36.
Deiki uts, deiki nahasi; deiki askatu, deiki lotu...
Ib. 36.
Lekuonak, berriz, deikia edo bokatibua nola erabili bear dugun aditzera ematen digu.
(In MIH
207; cf. MEIG VI 140: Seme! eta horren antzeko deigarriak (Lekuona jaunak "deikiak" inoiz deitu zituenak, alegia)
).