zakartsu
1.
(
AN, L, BN, S; -kh- SP (sin trad.),
Dv,
H),
zakarzu (
A),
sakartsu (
SP)
Ref.:
A;
Lrq
.
Lleno de costras; tiñoso.
"Teigneux"
SP.
"Qui est couvert de croûtes"
Dv.
"Vesiculoso, que padece de erupciones"
A.
Haurra xarra, zakartsua eta hazkari gaitza denean.
Ax 488 (V 316).
Ama gupidatsuak egitentu haur zakarzuak.
"Teigneux"
.
O Pr 21.
Haur ederra buru zakarzu.
O Po 17 (cf. Zerb GH 1936, 115: "Ama guphidatsuak, seme zahartsuak", seguramente errata).
Abre pelatu, zakartsu / eta gaitzki yaio hura.
Gy 160.
Gizonak eta abereak estali ziren min zakharsuz eta trunpilo itsusiz.
Etcheberry 65.
Abre beharri-luze, zakhartsu, zorridun, / usaindu hura zela orotaz hobendun.
Leon GH
1954 (ap. DRA, que no da la pág.).
"Cicatricosus, zakhartsua
"
Urt V 20.
2.
"(G; Arr), desabrido, rudo"
A.