oihaldu
1.
(
oial- Lar H, Añ, VocCB (s.v. trosatu) Dv (-y-) A).
"Empañar, a los niños, unatu, trosatu, oialdu
"
Lar.
"Enfajar un niño"
A.
2.
(BN ap. A; VocBN, Dv (BN)),
oihaltu (Dv (S)).
"Convertir des fils en toile, en étoffe"
VocBN
.
"Tejer"
A.
Edur-matasak [...], lanazko ta sedazko matasa biurtuten ziran da, guztizko egokitasun apainduan alkarturik, oialdu ziran.
Ag Serm 381.
Urrezko ariaz oialtzen diñardu, / atsedendu barik, eunlari zarrak.
BAizk ( in
Onaind MEOE 640
).
3.
"(L-ain), medio secarse la ropa de la colada"
A.