ostikari
(c. sg. A; Lcc, Lar, Dv, H),
ostikaari (V-gip ap. Iz
ArOñ
).
Acoceador, coceador; que da patadas.
"
Ostik-arija
"
Ast Apol 90 (sin trad.).
"
Zaldi, asto, mando, idi ostikaria, cheval, âne, mulet, bœuf qui ruent, donnent des coups de pied"
H.
v. ostikolari.
Nola igarri ez, gordeko zuela burua ire ortzetatik Mandako ostikariak?
VMg 83s.
Zaldi ostikari oinkari bat.
Añ
MisE
62.
Da arerijo mukerra, ezi gaistokua, ostikarija, sutsuba ta zala.
fB Ic III 264.
Bilbao zuan aurkari, / zintzo segiz burrukari; / gaurko onetan etorri zaigu / oso ostikari. [...] / Bukaera ona eman diote / aurtengo Ligari.
Insausti 202.