iski
1.
(V, G ap. A
),
izki (V ap. A
; Añ),
ixki,
izka (L-ain ap. A
) .
(Adj.).
Ligero, pequeño.
"Veleidad, gurari izkia
"
Añ.
"
Apari iski bat, una cena muy ligera"
A.
Harriet traduce konfesino iski de Moguel por "verbeux, en parlant de discours". Azkue considera iski sust. , y afari-iski, etc., compuestos nominales.
Konfesiño iski edo arin bategaz.
Mg CO 270.
Munduko gauza on iskijeen billa ibiltia.
fB Ic I 55.
Pisutxu iski bategaz.
Zav Fab,
RIEV 1907, 541.
Ostatu izki baten katilukada saldea atara eutsen bati.
Ezale 1897, 101b.
Eukitsuen ondasun-izkiak.
A Ezale
1897, 4b.
Apari izki bat.
Ag G 153.
Ogasun izkijen batzuk.
Kk Ab I 41.
Apari-izkian.
KIkV 79.
Lan-ixkijen bat egiten iñardubala.
Kk Ab II 23.
Goxari-iski bet.
Akes
Ipiñ
29.
Askari-iskia.
Erkiag BatB 152.
2.
(Sust.). (V, G ap. A),
izki
(V ap. A),
izka
(L-ain ap. A). "Un poquito, cosa insignificante" A. "Izki bat egin dogu (V-arr-oroz), hemos hecho un poquitín" Ib. (s.v. bazkarizka, hablando de comida).
3.
(Sust.).
"
Izki (V), indicio, rastro"
A.
ISKIAN.
"(V) [...]. Izkian, husmeando" A.