1.
(ph- L-côte, BN-baig ap. A
; Dv).
"Arrugado y marchito. Se dice de las personas y de las cosas"
A.
Arantza ta lore / pirtxillak, baltz-zuri, / abetik zintzilik, / umel t'errukarri.
Gand Elorri 37.
Altzen illunez gora / --ameluta--, / lurrats-gandu arin bat, / ames-ondakiñen pirtxil / ta ameseta.
Ib. 50.
2.
(B),
pirtzil (B)
Ref.:
A (pirtxil, pirtzil); Iz IzG.
.
"Cosa insignificante, persona insustancial"
A.
"
Pirtxillak, las personas poco serias (B)"
Iz IzG.
Matelako irin pirtzil horrek zer akidurak dauzkan gorderik.
(BN) GH
1931, 462.
3.
"Effilé (tissu)"
Lh.