1.
Aspecto, apariencia.
v. 1 iduri.
Leiar zatitxo txau garbiak, [...] Boloniako meatze Semniskoan arkitzen direanen idurin berperekoak.
Izt C 54 (v. tbn. 91).
2.
Imagen.
"
Iduriña, figura"
Izt VocC.
v. 1 iduri
(I, 2).
[Elkanoren] eskutarman beti betiko ezagungarri mundu osoaren idurina izkribuz jarririk: primus circumdedisti me
.
Izt C 474.
Gizonen iduriñak.
Ib. 294 (v. tbn. 73).
3.
"Ressemblance"
H.
v. 1 iduri
(I, 3).
4.
Imagen, metáfora.
[Poesiaren] ahapaldi batzuk aldakuntzekin eta idurin edo bekalde batzuk ipiniko ditut.
Or EEs
1927, 170.
IDURINEKO
(Tras gen. o tema nudo). Semejante a. v. IDURIKO.
Gela andi baten idurineko artzulo bat.
Izt C 66.
Arri bat emakume baten idurinekoa.
Ib. 50.
Nabarri lasto kolorekoa, auts-antzerakoa [...] eta ozpin iduriñekoa.
Ib. 55.
IDURIN IZAN (Lar)
(Aux. trans. bipersonal). Parecer. "Además que parecerá muy mal, eta are gaizki txit iduringo du" Lar. v. iduri izan.
Eta loia iduringo du onen aurrean zillarrak.
AA III 405 (v. tbn. 464 y 478).
Zure ezagueraren doai ta argi au galdurik [...] animalien [...] antzeko idurin dezakezu.
Ib. 372s.
Santiago mendian arkitzen dira Maskorra idurin duten arriak.
Izt C 50 (v. tbn. 25, 33, 56, 73).
Biak kolorez elkar idurin arren.
Ib. 59.
--Mendiko ur-otsa da [...]. --Idurin du ai bet.
(AN-gulina).
Orreaga
55.
(AN-5vill iduriñ du; V, G, AN-5vill diruri, G-nav, AN-araq, L, BN-baig dirudi, AN-larr dirui, S üdüri dü, AN-5vill-ulz-arce-erro, L-sar, B, Ae iduri du, Sal iduri dizu, R urdu da)