tripaki
1.
(
V, G, AN-gip, B, BN-baig, S; Lar,
Añ,
Dv,
H),
tripeki (
Añ)
Ref.:
A;
EI
212;
Lrq;
Iz
ArOñ
;
Elexp Berg;
ZestErret
.
"Callos"
, "tripicallos" Lar y Añ.
"Dobles de vaca"
Añ.
"Tripacallos"
A.
Aurthikazu tripakien ura.
ECocin 5.
Zuk txardin zarra edo tripakiyak, izokiya edo eperrak jate ote dituzun.
AJauregi EE
1885b, 176.
Orhoitzen naiz oraino bagintuela tripakiak eta guziak!
Elzb PAd 54.
Eta karakolik izango al da? --Baita tripakiyak ere.
Iraola 107.
Gaurko baserrietan izaten diran arrautzopil, aragizerra, tripaki gozo ta beste orrelako.
Ag G 25.
Kozinari orren tripakik nañuzke nik.
Alz Bern 74.
Tupinean tripaki, / zartainean erraki.
Ox 92.
Tripaki egosi apur batzukaz.
"Tripas cocidas"
.
Or Tormes 77.
Gernikera joan-etorri bat egin eta tripaki-betekadatxu bat botatea atsegin izan oi yat-eta.
Bilbao IpuiB 250.
Buru ta anka, tripaki ta guzti.
Ker EMeza 235.
Kaxuelkada bat tripaki.
Salav 45.
Oraintxe tripakiak jango nituzke.
NEtx LBB 205.
Tripaki ta asadurilla deitzen diotena ere jaten degu.
TxGarm BordaB 52s.
(VocB).
Mondejo, relleno.
"Rellenos del vientre"
VocB.
.
Urtean bein or ortxe ziztor ta tripaki.
"Mondongo"
.
Or Eus 370.
Tripa de pescado (como comida).
Olako arraiñen tripakiak sartaiñan erre.
Etxabu Kontu 205.
2.
"Gourmand"
Hb.
Cf. jaun Tripaki, personificación de la gula, en Othoizlari 1962, 433.
3.
"(V-m), nubes precursoras de vendaval; su forma es de terreno layado"
A.
4.
"Nombre popular de los hongos Hydnum repandum e Hydnum rufescens
"
VocNav.
TRIPAKI-LAINO (V-gip).
Ref.: Iz ArOñ, UrrAnz. "Los cúmulos de nubes" Iz ArOñ. "Tripaki-lañuak, los cirros (nubes)" Iz UrrAnz.
TRIPAKI-SALTZAILE.
"Tripicallero, tripaki saltzallea" Lar.
TRIPAKI-ZOPA
(-sopa L-ain ap. A). "Cierta sopa que se come antes del mediodía" A.
Tripaki-zopak eta baztan-zopak, berdin dira.
Or Eus 60n.
TRIPAKI ZURI.
"(BN-lab), tripacallos" A.