mizpira
(AN-gip, L-ain, BN-ciz-baig ap. A
; Dv),
mizpil.
"Fosa nasal. Cuando no se ha hecho ya mención de nariz se dice más sudur-mizpira
"
A.
Zeren jainko uste baitituzte jendaien idola guziak, zeinei begiak ez baitzaizkote baliatzen ikhusteko, mizpirak hats hartzeko.
Dv Sap 15, 15 (Ol, BiblE sudurrak, Ker suurrak).
Badira uliak zaldi eta bertze abereei sudur mizpiretarik eta bertze lekhutarik sartzen zaizkotenak.
Dv Dial 33 (It, Ip sudurretik, Ur surretatik).
Sudur-mizpira, errape-erroa, / isastxoko naiz okotza.
Or Eus 318 (136 sûr-mizpil).