sukoi
1.
(Dv, A),
suhoi (S)
Ref.:
A (sühoi);
Lh (suhoi);
Lrq (sü)
.
Inflamable, combustible; que arde con facilidad.
"Inflamable, por ej. el petróleo"
A.
"(Bois) qui brûle aisément"
Lrq.
Batzuei den okhasinorik ttipienean, sua lotzen zaie: zeren sukhoi baitira, ihar baitira.
Ax 286 (V 191).
2.
(
Lar Sup, Dv).
"Fogoso"
Lar Sup.
.
Bein ikusi nuan Parisko txaidean, / beiratze sukorran dirdira gaiztoa.
TP Y
1933, 88.
"(L), irascible, colérico"
A.
Maximiano izaker sukoi ta gozakaitzekoa.
J.M. Tolosa EEs
1913, 179.
3.
(G-to, R ap. A
; H),
sutoi (Lh).
"Aficionado a estar junto al fuego"
A.